865519991

Kuo ypatingas vėžlių organizmas


Vėžlių, kaip ir visų šaltakraujų gyvūnų, kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos ar vandens temperatūros. T.y. jie patys negali reguliuoti savo kūno temperatūros ir ji yra tokia, kaip ir supančios aplinkos. Žemesnėje aplinkos temperatūroje, visos jų organizmo funkcijos sulėtėja, jie sunaudoja mažiau pašarų ir vandens, negali pilnai suvirškinti ir įsisavinti gauto pašaro. Žemoje temperatūroje užmiega žiemos miegu. Vėžlio nepatariama migdyti žiemos miegu, nes tai kenkia jų sveikatai, gali nugaišti!
Jie neturi dantų, bet labai stipriais žandikauliais pašarą ar auką gali plėšyti dalimis.
Vėžlių regėjimas puikiai išvystytas. Jie mato netgi spalvas. Tačiau jie negirdi įprastų garsų, todėl nevarkite galvodami savo augintiniui vardą, nes jis į jį nereaguos.



Vandens vėžliai

Šių vėžlių laikymui rekomenduojama įrengti specialius akvariumus, 120 – 150 ir daugiau litrų talpos. Tokiuose akvariumuose gali gyventi keletas raudonausių vėžlių, kurių šarvo ilgis 10 – 15 cm. Vandens temperatūra dieną gali būti 28 – 30° C, naktį - 24 - 25° C. Nuolat būtina specialiu vandens termometru matuoti vandens temperatūrą. Būtina įrengti salelę į kurią vėžlys galėtų pilnai išlipti ir pasišildyti po lempa. Virš salelės, šarvui stiprinti, būtina pakabinti specialią ultravioletinę lempą, kuri turi būti ne aukščiau, kaip 30 cm atstumu ir ne žemiau, nei 25 cm atstumu. Lempa laikoma per žemai gali sukelti akių problemas.
Mityba. Mityba ir laikymo sąlygos turi labai didelės įtakos jų sveikatai ir reprodukcinėms savybėms.
Šie gyvūnai yra visaėdžiai. Vėžliai iki 2 metų maitinami kasdien, o po to kas 2 – 3 dienas. Valgyti reikia duoti tiek, kiek suvalgo akvariume per 30 – 40 minučių. Tačiau reikia nepamiršti, kad peršėrimas yra kenksmingas.
 Gyvas maistas. Į akvariumą galima įleisti gupijų, karosiukų, kardonešių, auksinių žuvelių. Galima duoti žiogų ir svirplių (retai), uodų lervų, sliekų, miltkirmėlių. Retkarčiais galima duoti varliukų.
 Mėsa. Retkarčiais galima maitinti liesa žalia mėsa. Tinka veršiena, paukštiena. 1 kartą per savaitę galima duoti truputį kepenų. Noriai ėda jaučio širdį, krevetes, džiovintas krevetes.
 Žalumynai. Noriai ėda salotas, agurkus, kopūstus, morkas, ropes, moliūgus, obuolius, pienių lapus, dilgėlių ir dobilų lapus, vynuoges, mėlynes, spanguoles, avietes, gervuoges, melionus, persikus, abrikosus. Negalima nuolat duoti tik vienos rūšies daržoves ar vaisius. Negalima maitinti kalafiorais, grybais, ananasais.
 Specialus sausas maistas.

Sveikata. Norint sužinoti ar Jūsų augintinis yra sveikas atsižvelkite į sekančius rodiklius:
 Patikrinkite šarvą. Jis turi būti tvirtas ir nesužalotas.
 Akys visuomet turi būti atmerktos, blizgančios, be traiškanų.
 Nosis ir burna privalo būti sausos ir nesulipusios.
 Išeinamoji anga turi būti švari, išmatos kietos, neaštriu kvapu.
 Oda turi būti elastinga.
 Keliant vėžliuką jis turi išsigąsti ir priešintis, nebūti apatiškas.
 Sveikas vėžliukas nesislėps nuolat savo slėptuvėje, bet plaukios pirmyn ir atgal, kad iššniukštinėtų savo vietovę, nes šie ropliai iš prigimties yra smalsūs.

Prižiūrint vėžliukus teisingai, jie bus stiprūs ir sveiki.