Kriptorchizmas
 
Kriptorchizmas, išvertus iš graikų kalbos, reiškia - paslėpta sėklidė. Tai terminas, apibūdinantis vienos arba abiejų sėklidžių buvimą ne joms fiziologiškai būdingoje vietoje. Neretai ši patologija painiojama su anorchizmu arba monorchizmu, kai sėklidžių visai nėra. Kriptorchizmo atveju abi sėklidės yra, tačiau jos, viena arba abi, nenusileidžia į mašnelę, o lieka pilvo ląstoje arba kirkšnies kanale. 
 
Normoje, jau pas 4 – 5 savaičių amžiaus šuniukus galima apčiuopti žirnio dydžio sėklides. Jos būna mažos, minkštos, paslankios, gali laisvai grįžti į kirkšnies kanalą ir vėl nusileisti į mašnelę. Jei sunku sėklides apčiuopti, šuniuką galima šiek tiek pakelti už priekinių kojų taip, kad užpakalinėmis jis stovėtų ant žemės, arba paguldyti ant nugaros. Pilnai susiformuoti ir nusileisti į mašnelę sėklidės turi iki 6 menėsių amžiaus. Tačiau jei pas 2 – 3 mėnesių šuniuką jų neįmanoma užčiuopti arba jei jos užčiuopiamos tik kirkšnyje, bet ne mašnelėje - jau galima įtarti kriptorchizmą. 
 
Dažniausiai pasitaiko vienpusis kriptorchizmas – kai viena sėklidė yra mašnelėje, o kita nenusileidusi. Tokie patinai vystosi ir bręsta visiškai normaliai, būna lytiškai aktyvūs, gali sukergti pateles ir susilaukti palikuonių, kadangi sveikos
sėklidės visiškai pakanka normalios spermos gamybai. Įdomu tai, kad tokių šunų lytinis aktyvumas būna ypač stipriai iškreištas jų elgsenoje, kartais netgi stipriau, nei sveikų šunų. Abipusiai kriptorchai neretai taip pat būna lytiškai aktyvūs, tačiau palikuonių susilaukti negali. Tai paaiškinama tuo, kad nenusileidusiose sėklidėse spermos gamyba būna sutrikusi arba ji visai nėra gaminama. Tam, kad normaliai produkuotų spermą, sėklidžių temperatūra turėtu būti 3 – 5 laipsniais žemesnė nei bendra kūno temperatūra. štai kodėl jos yra būtent mašnelėje, o ne pilvo ląstoje. Kriptorchinės sėklidės būna per aukštoje joms temperatūroje, dažniausiai - minkštos, gerokai mažesnės, sėklinių kanalėlių spindis sumažėja daugiau nei dvigubai ir jos nebegali normaliai atlikti savo funkcijos – produkuoti spermos. Tačiau tai neturi įtakos endokrininei sėklidžių veiklai – lytinis hormonas testosteronas yra gaminamas normaliais kiekiais, todėl net abipusiai kriptorchai dažniausiai turi aiškiai išreikštus lytinius požymius – žymi teritoriją, domisi patelėmis ir t.t.
 

Kodėl pasireiškia kriptorchizmas? 

 
Ši anomalija dažnai yra paveldima genetiškai. Anatomiškai ją gali sukelti per siaurus kirkšnies kanalus, per trumpus sėklinius virželius, per didelės sėklidės, taip pat endokrininės patologijos, tokiomis kaip 
 
hipofizės veiklos sutrikimai ir pan. Dažniausiai serga grynakraujai mažų veislių patinai, nors mišrūnai taip pat gali sirgti, nors rečiau. Ypač dažnai ši anomalija pasireiškia koker spanieliams, mažiesiems ir vidutiniesiems šnauceriams, tačiau kitų veislių patinai taip pat gali sirgti kriptorchizmu. Svarbu atsiminti, kad patelės gali būti šio geno nešiotojos, nors ši patologija gali būti pastebėta tik pas patinus. Jei tokią patelę sugeria su išorėje sveiku patinu, kuris taip pat turi recesyvinį kriptorchizmo genui būdingą geną, jų palikuonys patinai gali būti arba kriptorchai, arba, kaip ir jų kalytės broliukai, liks genetinių anomalijų nešiotojais. Dėl šios priežasties net vienpusiai kriptorchai neturėtų būti naudojami veisimui. Be to, šie šunys dažnai turi ir kitų gimiminių anomalijų, tokias kaip kirkšnies ir bambos išvaržos, kelio girnelės išnirimai ir kt.
 
Labai svarbu atsiminti, kad vyresnio amžiaus kriptorchai turi didelį polinkį sirgti onkologinėmis sėklidžių ligomis. 8 metų ir vyresnių šunų nenusileidusios sėklidės supiktybėja vidutiniškai 14 kartų dažniau nei sveikų šunų. Dažniausiai vystosi Sertolio ląstelių augliai bei seminomos. Supiktybėjusi sėklidė gali išaugti labai didelė, spausti kitus organus, taip pat ji gali veikti kaip aktyvi endokrininė liauka išskirdama tam tikrus, kartais net moteriškus hormonus, kurie sukelia patino feminizacija, plikimus, ir kitas patologijas. šie navikai, nors ir piktybiniai, metastazuoja gana retai ir laiku iškastravus šunys dažniausiai pasveiksta.
 
Kriptorchizmas diagnozuojamas palpuojant mašnelę. Jei čia sėklidžių nėra, kartais jas galima užčiuopti kirkšnies kanale. Sunkiau rasti likusias pilvo ląstoje. Kartais jos matomos echoskopu, tačiau neretai randamos tiktai kastruojant.
 
Kadangi kriptorchizmas yra paveldimas ir patinai veisimui naudojami būti negali, kadangi senatvėje dažnai vystosi šių seklidžių vėžiniai susirgimai – pats pagrindinis ir svarbiausias gydymo būdas yra kastracija. šalinti reikėtų ir sveiką ir nenusileidusią sėklidę. Rekomenduojama tai daryti jauname amžiuje, kai šuo jau yra subrendęs ir tiksliai nustatoma diagnoze.
 
Kai kur vis dar naudojamas chirurginis gydymas, kai sėklidė atstatoma į mašnelę operuojant arba implantuojamas dirbtinis sėklidės pakaitalas. šis metodas yra vertinamas labai prieštaringai ir stengiamasi jo vengti dėl etinių sumetimų. Vis tik kriptorchų patinų negalima veisti bei palankiai vertinti parodose, taip pat nekastruoti patinai dažnai kenčia nuo vėžinių susirgimų senatvėje, todėl šis metodas nebetenka prasmės.
 
Tam, kad kuo rečiau pasitaikytų kriptorchizmo atvejai, reikėtų labai kruopščiai ir sąžiningai parinkti šunis naudojamus veisimui. Neveisti ne tik pačių kriptorchų, bet ir, jei tik tai įmanoma, tokius šuniukus vedančių kalių bei tos pačios vados sveikų patinų ir kalyčių. 
 
 
 

Turite klausimų? Norite užsiregistruoti vizitui?

Mūsų klientų savitarnoje rasite laisvus gydytojų laikus ir galėsite greitai ir nesudėtingai užsiregistruoti bei gauti tai patvirtinančią žinutę. Spauskite: 


 

Arba skambinkite telefonu:

 8 655 19991

Mūsų darbo laikas:

I - V 9 - 20
VI - VII 9 - 18 

 

Parašykite mums:
 
Apsilankykite:
 
Apsilankykite mūsų:
 
Apsilankykite mūsų: